- slesnus
- slesnùs, -ì adj. (4) NdŽ, OGLII171, An, KlvrŽ, Krtn, Rod; Kos53, Gmž, slėsnùs (4) Pl žr. slesnas:
1. Labai slėsnì pieva Gdl. Venta pradėjo tvinti, ir vanduo jau visas slesnesnes vietas apsėmė Vkš. Rudinį kaip užpylė smarkiai, ten, kur jau slesnèsnis galas toks, išpuvo [bulvės] Krtn. ║ esantis žemoje dirvoje, slesnumoje: Slėsnùs molis sunku art Ml.
2. Slesnùs bliūdas Plt. Teip slesnùs tas šaukštas Kal. Meisą sudėliojo į slesnias torielkas Vkš. Dubeliai ir slesnẽliai – kitokių nėr spodkelių Šts. Atnešk man tą slesniąją geldą mažiams paršeliams Prk. Po ta skyle trobos aslo[je] buvo ap[v]alus ir slesnus akmuo, ant trinka ąžuolo padėtas S.Dauk. Pri tilto Venta visai slesnì Vkš. Šito[ji] ištakėlė slesnì Ktk.
slesniaĩ adv., slė̃sniai: Slė̃sniai paleida žambrį DūnŽ. Pirmą kartą dirva purenama kiek galint slėsniau sp.3. Yl, KlvrŽ, Všv, Rod Verpėtakalnis nedidukas ir aplinkos slesnùs Dv. Šitas kalnas slesnùs, iš lėto kyla aukštyn Gr. Ten slesnùs krantas, gali važiuoti Kal. Slėsnì vieta, prie miškelio, labai graži Krs. Kad stramus (status) stogas, tai gerai nubėga [vanduo], o kad slesnùs, tai prateka Dbč.slesniaĩ adv.: Ražiena slesniai leidžias Minijos linkui rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.